- prakalbėti
- prakalbė́ti vksm. Vargù ji̇̀s prakalbė̃s, tóks tylẽnis.
.
prakalbėti
Look at other dictionaries:
prakalbėti — prakalbėti, pràkalba, ėjo 1. intr. pradėti kalbėti, prašnekėti: Tartum meiliu balsu kas į ją iš tolo prakalbėjo P.Cvir. Jis neprakalbė̃s, kol negirtas (apie nešnekų žmogų) Srv. Kap tvorelės prakalbės, sausi medžiai pražydės Drsk. Prakalbėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
perkalbėti — 1. tr., intr. pakalbėti, pašnekėti apie ką nors: Seniai turi laiko daug ką perkalbėti P.Cvir. Suėję neturim ką veikt – perkalbam ir apie Mares, ir Petrus Ėr. Mes dažnai su tėvu perkalbam, ką tas mūsų vaikas Kaune veikia Srv. Su tėvu ji buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
praniurnėti — intr. 1. neaiškiai prakalbėti: Teip praniurnėjo, kad niekas neišgirstų V.Piet. Tikrai šuniškas oras, – praniurnėjo jis rš. 2. nepatenkintam prakalbėti: Velniai žino, – praniurnėjo jis, – ir vėl prakeiktas darbas prasideda rš. 3. Ser pabūti kurį… … Dictionary of the Lithuanian Language
prašvokšti — prašvõkšti, čia (pràšvokščia), pràšvokštė 1. intr., tr. NdŽ švokščiančiu balsu pratarti, prakalbėti: Tai lauk iš mano namų kaip šuo pablūdęs! – prašvokštė uždususiu balsu K.Bor. Neilgai, kunige, ta padėtimi naudosiesi. Užtikrinu tamstą, –… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukalbėti — sukalbėti, sùkalba, ėjo 1. intr. prakalbėti, imti kalbėti: Nė sukalbėt negalì – tuoj šeria Rm. Kažin kas priemenėj sukalbėjo – gal tėvas sugrįžo? Slm. Subels vėjas prie langų, sukosės ar sukalbės kas nors vakare gatvėj rš. 2. intr. svetima… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… … Dictionary of the Lithuanian Language
apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalbėti — atkalbėti, àtkalba, ėjo 1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbėjo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555. 2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbėjot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su… … Dictionary of the Lithuanian Language
atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atverti — atverti, àtveria, atvėrė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, L, LL216 1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atverti KII227. Atverta anga ikigal B, N.… … Dictionary of the Lithuanian Language
